Žarnyno sveikata

Kodėl pučia pilvą?

Tai vienas dažniausiai gastroenterologo kabinete užduodamų klausimų. Ši problema jau prilygsta epidemijai. Daugybę žmonių kamuoja kasdieniai, nenumaldomi ir gyvenimo kokybę bloginantys simptomai – pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ir kiti virškinimo sutrikimai. Net ir tuomet, kai simptomai nėra labai sunkūs, jie vis tiek gali reikšmingai varginti.

Pilvo pūtimo priežasčių yra daugybė – nuo dažnų ir gerybinių būklių iki gyvybei pavojingų ligų.

Jūsų virškinimo traktas – tai organizmo variklis. Visos organizmo ląstelės priklauso nuo medžiagų, gaunamų su maistu, nes joms reikalinga energija ir būtinosios sudedamosios dalys. Tai neįtikėtinai sudėtinga ir specializuota sistema, kurioje kiekviena dalis atlieka svarbų vaidmenį.

Šiame maždaug dešimties metrų ilgio virškinimo trakto greitkelyje yra daugybė vietų, kuriose sklandus darbas gali sutrikti. Pilvo pūtimas yra vienas ankstyviausių ir dažniausiai pasitaikančių požymių, rodančių, kad virškinimo sistemoje gali būti sutrikusi pusiausvyra.

Nemalonūs pojūčiai gali būti juntami bet kurioje virškinimo trakto dalyje – nuo burnos iki išangės. Viršutinę trakto dalį sudaro burna, stemplė, skrandis ir pradinė plonosios žarnos dalis, vadinama dvylikapiršte žarna.

Gravitacinė jėga ir raumenų susitraukimai padeda maistą ilga vamzdine struktūra, vadinama stemple, nustumti į skrandį. Jame druskos rūgštis sukuria tinkamą pH terpę virškinimo fermentams, tokiems kaip pepsinas, ir leidžia skaidyti baltymus bei kitas maiste esančias molekules.

Skrandžio rūgštis yra būtina virškinimo procesui. Rūgšties gamybos nuslopinimas gali sukelti įvairių problemų, tarp jų – sutrikusią maisto medžiagų absorbciją ir nepageidaujamų bakterijų suvešėjimą. Šie pokyčiai gali tapti dažna pilvo pūtimo priežastimi.

Kai pusiau suvirškintas maistas iš skrandžio pereina į plonąją žarną, virškinimas tęsiasi. Būtent čia organizmas pradeda iš maisto išskirti ir pasisavinti naudingąsias medžiagas.

Iš skrandžio į žarnas patekęs pusiau suvirškintas maistas yra labai rūgštus. Plonoji žarna išskiria hormoną cholecistokininą, vadinamą CKK, kuris skatina tulžies pūslę į plonąją žarną išskirti šarminę tulžį. Ji padeda neutralizuoti rūgštų turinį.

Absorbuotas maisto medžiagas kraujas nuneša į kepenis – pagrindinį organizmo detoksikacijos organą. Kepenys ne tik padeda pašalinti iš kraujo įvairias medžiagas, bet ir sintetina hormonus, baltymus bei tulžį.

Kasa – tai liauka, gaminanti ir išskirianti svarbius hormonus, pavyzdžiui, insuliną, taip pat kasos sultis, kuriose gausu virškinimui būtinų fermentų. Insulinas padeda gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles, kuriose ji panaudojama energijai gauti.

Pagrindiniai virškinimo fermentai yra proteazės, amilazės ir lipazės. Jie skaido atitinkamai baltymus, angliavandenius ir riebalus. Fermentų kiekis žmogui senstant gali mažėti. Jų gamybai įtakos gali turėti ir maiste esančios cheminės medžiagos bei vartojami vaistai. Sutrikus fermentų gamybai, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai ir pilvo pūtimas.

Dėl bangas primenančių žarnyno judesių, vadinamų peristaltika, suvirškintas turinys iš plonosios žarnos pereina į storąją žarną. Pagrindinė storosios žarnos paskirtis – absorbuoti vandenį iš žarnyno turinio į kraujotaką ir kartu pernešti šį turinį iki virškinimo proceso pabaigos.

Turinio tranzito žarnynu laiką ir išmatų konsistenciją gali veikti daugybė veiksnių. Dėl jų gali atsirasti pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar pasikeisti įprastas tuštinimosi pobūdis.

Gerosios bakterijos ir žarnyno mikrobiota

Storojoje žarnoje gyvena milijardai bakterijų ir kitų mikroorganizmų, bendrai vadinamų žarnyno mikrobiota. Dalis jų dažnai vadinamos gerosiomis bakterijomis, nes jos dalyvauja virškinimo procesuose, padeda skaidyti kai kurias maisto medžiagas ir palaiko žarnyno aplinkos pusiausvyrą.

Gerosios bakterijos taip pat sąveikauja su imunine sistema, dalyvauja kai kurių medžiagų apykaitoje ir konkuruoja su nepageidaujamais mikroorganizmais. Sutrikus mikrobiotos pusiausvyrai, gali padidėti dujų susidarymas, atsirasti pilvo pūtimas, diskomfortas ar pakisti tuštinimosi įpročiai.

Mikrobiotos sudėčiai įtakos turi mityba, stresas, miego režimas, fizinis aktyvumas, antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas bei bendra sveikatos būklė.

Kas yra probiotikai?

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurių tinkamas kiekis gali būti naudingas organizmui. Dažniausiai probiotikų sudėtyje naudojamos tam tikros laktobakterijų ir bifidobakterijų padermės.

Probiotikų galima rasti fermentuotuose maisto produktuose ir maisto papilduose. Vis dėlto skirtingos bakterijų padermės nėra vienodos, todėl renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į bakterijų kiekį, bet ir į konkrečias jų padermes bei produkto paskirtį.

Probiotikai gali būti pasirenkami siekiant papildyti žarnyno mikrobiotą, ypač po antibiotikų vartojimo ar pasikeitus virškinimo sistemos pusiausvyrai. Jų poveikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus būklės, vartojamos padermės ir vartojimo trukmės.

Svarbu suprasti, kad probiotikai nėra universalus visų virškinimo sutrikimų sprendimas. Jeigu pilvo pūtimas yra stiprus, ilgai nepraeina arba kartu pasireiškia skausmas, svorio kritimas, kraujas išmatose, karščiavimas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Milijardai žarnyne gyvenančių bakterijų ir kitų mikroorganizmų yra labai svarbūs viso organizmo veiklai. Mechaninis užsikimšimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai, sumažėjusi fermentų koncentracija, aktyvus uždegimas, struktūriniai pažeidimai ir daugybė kitų veiksnių gali sutrikdyti sklandų virškinimo trakto darbą ir sukelti pilvo pūtimą bei kitus nemalonius pojūčius pilve.

Parengta pagal vienos žymiausių Amerikos gastroenterologių dr. Robynne Chutkan knygą „Ideali organizmo būklė“, Vilnius, 2014 m.